Emocinė laisvė

Gimiau ir augau Lietuvoje, tuometinėje Tarybų Sąjungoje. Kiek prisimenu, tėvai turėjo sveikatos problemų. Būdama paauglė, aš ir pati susirgau reumatu. Ligoninėje išgėriau tiek vaistų, kad grįžus namo pradėjo mausti kepenis. Pamačiusi mano būklę, mama ėmė mane gydyti žolėmis ir karštomis voniomis, į kurias priberdavo iš miško skruzdėlynų parneštų spyglių. Tai suveikė.

Vėliau pastebėjau, kad tada, kai reguliariai darau gydomosios gimnastikos pratimus, atsakingai maitinuosi, imuosi mėgstamų veiklų su bendraminčiais, sveikata  ima ir pagerėja. Pradėjau domėtis žmogaus kūnu ir jo sveikata.  Praktikuoti jogą. Suvokiau, kad nuo vaikystės man taikytas apibūdinimas „Aušrelė yra silpnos sveikatos“ tėra etiketė, kurią nusiėmusi galiu perimti savijautą į savo ranką ir pagerinti sveikatą.

Lietuvoje baigiau inžinieriaus ekonomisto specialybę. Pagal ją įsidarbinau, tačiau darbas neteikė džiaugsmo. Mėgavausi laisvalaikio akimirkomis, kai galėdavau šviestis sveikatos, gyvenimo būdo, žmonių santykių temomis ir savo žiniomis dalintis su kitais. Guodžiau drauges ir šluosčiau jų ašaras. Užduodavau joms drąsius, atvirus klausimus, ir pastebėjau, kad atsakiusios į juos jos laisviau jaučiasi, tvirčiau atsistoja ant kojų, ima keisti savo gyvenimus.

1997 m. persikėlėme į JAV. Apsistojome Čikagoje, kur dirbau po ranka pasitaikančius darbus.

Nuo 2000 m. apsigyvenome Niujorke. Įsisukau į intensyvų karjeros diplomatinėje tarnyboje ir daugiakultūrio miesto ritmą. Mano gyvenime vis daugiau vietos užėmė žalingi įpročiai, kuriais slopindavau stresą: vienas kitą keičiantys kavos puodeliai, alkoholis, pirkiniai pirkiniai pirkiniai... Turbūt 80 proc. viso maisto valgydavau valgyklose ir kavinėse. Mano kūnas pradėjo reaguoti – pasipylė ligos, atsinaujino panikos priepuoliai...

Kai jau buvau beprarandanti viltį, pašto dėžutėje radau Integruotosios mitybos instituto katalogą. Pradėjau skaityti ir nustebau: sukurta tarsi specialiai man!

Prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas. Įdomios, gyvybingos studijos. Įkvepiantys dėstytojai. Smalsūs, palaikantys  kolegos ir bendraminčiai. Ėmė keistis gyvenimo įpročiai. Pradėjau gaminti namuose, vėl domėtis tuo, ką valgau. Atsigavau ir fiziškai, ir emociškai. Mano gyvenimo kokybė nebepriklausė nuo kavos, vyno taurės ar pirkinių – susigrąžinau savo laisvę! Sveikata, kaip sakoma, taisėsi ne dienomis, o valandomis, nors prieš tai gydytojų prognozės buvo pesimistinės. Širdyje įsivyravo ramybė, kasdienybėje nusistovėjo pusiausvyra, gyvenimas vėl sušvito vaivorykštės spalvomis. Gyvenimas įgijo prasmę – veikiau tai, kas man buvo įdomu. Dar daugiau – padėdama sau, įgijau gebėjimų padėti kitiems.

Durys vėrėsi vis plačiau. Informacija apie naujausius mokslo laimėjimus ir praktinius metodus, taikomus žmogaus psichosocioemocinės ir fizinės sveikatos srityje, įkvėpė mane studijuoti toliau, siekti naujų žinių ir kompetencijų. Taip atradau emocinės laisvės technikas (ELT), ląstelių regresijos metodą ir kitus paprastus, bet stulbinamą poveikį žmogaus savijautai darančius būdus. Šias žinias ir įgūdžius priėmiau kaip dovaną, kuria privalau ir noriu pasidalinti su kitais. Mano artimųjų, bičiulių ir klientų atsiliepimai liudija, kad tai, kas man padėjo sugrįžti į visavertį gyvenimą, padeda ir jiems.

Tai yra didžiausia mūsų sėkmė!